Praėjusį savaitgalį, kovo 13–15 dienomis, Liuksemburgo parodų rūmuose Luxexpo vyko 26-asis tradicinis Migracijos, kultūrų ir pilietybės festivalis (pr. le Festival des Migrations, des Cultures et de la Citoyenneté). Šis festivalis – puiki proga pasireikšti Liuksemburge gyvenantiems daugiau nei 150 pasaulio valstybių atstovams. Ne išimtis šiemet buvo ir lietuviai. Suvenyrai ir papuošalai iš žalvario, medžio, keramikos ir lino, juoda duona, duoniukai, varškės ir obuolių sūriai, „grybukai“, šakočiai, kalendoriai, verbos – visa tai ir daugiau praėjusį šeštadienį nusėjo 51-uoju numeriu pažymėtą Liuksemburgo lietuvių bendruomenės stendą. Sekmadienį lietuviškų stalo gėrybių neliko nė kvapo. Apie aštuoniasdešimt kilogramų sveriančius lagaminus iš Lietuvos į Liuksemburgą atgabenusios Aurelija Pociuvienė ir Edita Rimkienė šypsojosi: prekyba Migracijos, kultūrų ir pilietybės festivalyje ėjo tarsi sviestu patepta. Lietuvos ūkininkių draugijos amatų centro „Verpstė“ atstovėms pritarė jas visokeriopai palaikiusi Liuksemburgo lietuvių bendruomenės valdybos narė Ramunė Šarkauskienė. Į festivalį su šeima atvykęs bendruomenės pirmininkas Žilvinas Bubnys buvo gerai nusiteikęs. „Tikimės, kad po renginio daugiau Liuksemburgo gyventojų papildys gretas tų, kurie ne tik žino, kur yra Lietuva, bet ir tai, kuo Lietuvai reikšmingi šie – 2009 metai ir kodėl šiemet reikia nuvykti į Vilnių.“ Anot Ž.Bubnio, Liuksemburge galima rasti tokių kitataučių, kurie apie Lietuvą ir jos istoriją papasakos daugiau, negu vidutinis lietuvis, tačiau visuomet atsiras nuoširdžiai besiteiraujančių, ar Lietuva yra Europos valstybė? Menininkė Edita Rimkienė karts nuo karto pūtė ryškiaspalvę švilpynę. Švilpynė – puikus „jaukas“: jos garsas priviliodavo daugiau Luxexpo parodų rūmų lankytojų. Mažiesiems be švilpiamosios dūdelės dargi rūpėjo velykiniai kiaušiniai, moliniai varpeliai, riešinės. Festivalio metu priešais Liuksemburgo lietuvių bendruomenės stendą buvo įsikūrusios labai draugiškai nusiteikusios latvės, o estų, pernai festivalyje pasirodžiusių gan šauniai, šįmet nebuvo nė kvapo. „Kadangi praėjo vos daugiau nei metai nuo bendruomenės įsikūrimo, šis renginys – pirmasis, kuriame bendruomenė dalyvauja su tikslu pristatyti Lietuvą pasauliui. Ketiname dalyvauti Europos dienos proga rengiamoje Europos šalių šventėje bei nepamiršti šio, kasmet vykstančio, festivalio“, – žadėjo Liuksemburgo lietuvių bendruomenės pirmininkas Ž.Bubnys. Liuksemburgo Migracijos, kultūrų ir pilietybės festivalis, kuriame dalyvauja 250 organizacijų, – nepaprastai marga šventė: apžiūrinėjant stendus, galva lengvai sukasi nuo pasaulio kalbų, tautinių kostiumų grožio, įvairiausių pasirodymų, suvenyrų ir užkandžių pasiūlos. Kai kurios tautos, kurių bene niekam pristatinėti nereikia, šios šventės metu reklamuoja savo regionus (kaip antai Italija – Kampaniją, Pulją ar Umbriją) ir netgi prieštaringai vertinamas politines jėgas: festivalyje savo stendus turėjo Italijos reformuota komunistų partija (Rifondazione), Liuksemburgo komunistų partija (KPL) ir kt. Paskendus margaspalvėje žmonių minioje norėjosi tikėti, kad galbūt išauš diena, kai Lietuvos žemaičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai ir dzūkai bei jų lyderiai taip pat kovos dėl geresnės vietos užsienio kultūrų festivaliuose. Milda Palilionytė (Nuotraukos - autorės)