Sveiki visi, Pirmiausia noriu paprašyti, kad tie, kurie turės kantrybės ir noro perskaityti šitą straipsnelį, nepatingėtų pareikšti savo nuomonės komentaruose – kuo daugiau nuomonių, tuo, kaip sakoma, arčiau tiesos. Priminsiu pirminę idėją: visai neblogai būtų čia, Liuksemburge, turėti lietuvišką barą, kuriame galėtume žiūrėti ne tik krepšinio rungtynių transliacijas, bet ir susikurti savotišką bendruomenės mikroklimatą, kokį turi, pvz., Liuksemburge gyvenantys kubiečiai) Nuo vasaros vidurio su Remigijumi ieškojome įvairių galimybių, lankėme vietines darbo našumu nepasižyminčias instancijas ir etc. Labai nesiplėsiu aprašinėdamas nuotykius ir patyrimus. Apibendrindamas pasakysiu, kad yra trys keliai: 1. Nuosavo baro įkūrimas. 2. Baro nuoma. 3. Jau egzistuojantį kokį nors Liuksemburgo barą „sulietuvinti“, pastatant ten „Viasat“ palydovinės TV komplektą ir pabandžius įpiršti lietuvišką alų. Visi trys variantai nėra labai lengvai įgyvendinami, ir priežastys labai įvairios: Pirmuoju atveju – daugybės leidimų iš įvairių instancijų gavimas ir labai didelės materialinės išlaidos su didele rizika (Lietuvoje potencialūs investuotojai raukosi dėl per mažo diasporos narių skaičiaus ir „galingų“ prancūzų bei italų virtuvių konkurencijos). Antruoju atveju – bėda ta, kad labai sudėtinga išsinuomojus tokį barą įvesti į rinką lietuviškus produktus, pvz., alų, nes paprastai tokie barai jau turi nustatytas kvotas ir prekinius ženklus, kurie apibrėžiami gaunant veiklos licenciją. Kita problema – darbuotojų klausimas. Lietuvoje esame sutarę, kad į lietuvišką barą atvažiuotų dirbti virėjai iš „Bernelių užeigos“, tačiau Liuksemburgo URM, dalijanti darbo leidimus, rauko nosį. Yra ir kitų niuansų, tačiau vargu ar jie pasirodys įdomūs. Dėl paskutinio varianto manau, kad čia kaip niekad reikalinga visų suinteresuotųjų lietuvaičių nuomonė, juk nenupirks du žmonės „Viasat“ įrangos, o ir paties baro parinkimas tikrai ne dviejų žmonių reikalas... Dirbame toliau ir tikimės, kad kažkokių rezultatų bus. Dabar apie lietuviškus maisto produktus. Priminsiu, kad pradinė mintis buvo suorganizuoti tokių maisto produktų tiekimą į Liuksemburgą. Tarėmės ir su Parlamento parduotuve, ir su rusiškos maisto prekių parduotuvės savininke. Čia lyg viskas būtų gerai, tačiau iškyla dvi problemos: kiekio ir kainos klausimas. Maži kiekiai ir milžiniški (mūsų akimis) antkainiai. Turint galvoje įvairius mokesčius ir gabenimo išlaidas, „Švyturio“ alaus pakuotė tokioje parduotuvėje kainuotų tiek, kiek geras vyno butelis. Ieškodami sprendimų siūlome štai ką: straipsnio prisegtuke yra anketa. Labai prašytume tų skaitytojų, kuriems tokie pasiūlymai aktualūs, ją užpildyti ir išsiusti nurodytais kontaktiniais adresais. Taip susidarytume realų paklausos vaizdą ir ieškotume optimaliausių tiekimo variantų. Juk visi suprantame, kad dviejų dėžių „Švyturio“ alaus ir penkių varškės sūrelių jokia firma čia neveš. Baigdamas noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie labai padėjo vertėjaudami: Gražinai, Nijolei, Astai, Arnoldui, Jūratei. Tikimės jūsų pagalbos ir ateityje. Dar kartą noriu paprašyti jūsų komentarų ir pasidalyti turima informacija. Ačiū. Dainius