Pranešime apie rungtynes ne veltui buvo užsiminta apie kryžiuočius: kaip Liuksemburgiečių dinastija XIV amžiuje, kurios atstovas buvo kryžiuočiu ordino karinis veikėjas Jonas Liuksemburgietis, taip ir dabar Liuksemburgo lietuviai laimi vieną mūšį po kito prieš savo pagrindinius priešininkus futbole - Briuselio lietuvius. Sekmadienį rungtynes ir vėl laimėjo „ĄžuoLIUKS“ 3:2, kuriai atstovavo Miroslavas (vadas), Remigijus, Vaidas Š., Tomas, Svajūnas, Artūras, Šarūnas, Rimgaudas, Vaidas, Romualdas, Žilvinas, Žygimantas ir Igoris. Gaila, tačiau komandai dėl nevykusių skrydžių negalėjo padėti keli jos nariai. Visų pirma reikėtų padėkoti svečiams iš Briuselio, kurie, nepaisydami Islandijos ugnikalnio sukelto transporto chaoso, įvykdė savo pažadą ir atvyko gausia sudėtimi (apie 15 žaidėjų). Matėsi, kad priešininkai atvažiavo rimtai susikauti su „ĄžuoLIUKS“ komanda. Sąlygos žaidimui savo ruožtu buvo idealios: švietė saulė, pūtė lengvas vėjelis. Stadionas buvo pakankamai geras, nors žolės dar ne per daugiausiai buvo. Rungtynėms rengėmės planingai: komandos vadas Miroslavas rengė teorines (aiškinamąsias) pamokas, buvo braižomos žaidybinės taktikos schemos, kurias išbandydavome treniruotėse. Konkrečių detalių neatskleisiu, kadangi dar teks žaisti prieš Briuselio lietuvius, tačiau pagrindinės komandos vado užduotys buvo dvi: nepraleisti įvarčio per pirmas 10 sekundžių, kaip kažkada įvyko Briuselyje (apie šias rungtynes skaityti čia: http://lietuva.lu/drp/node/2962), ir įmušti vienu įvarčiu daugiau nei priešininkai. Šios užduotys buvo įvykdytos 100 procentų. Pačios rungtynės nebuvo lengvos. Matėsi, kad priešininkai buvo labai gerai pasirengę rungtynėms ir išstudijavę „ĄžuoLIUKS“ žaidimo vaizdajuostes. Nors Briuselio lietuviai labai dažnai naudojo taktinę gudrybę kodiniu pavadinimu „LINIJA“, visgi pirmą kėlinį geriau sužaidė „ĄžuoLIUKS“, kuriai įvarčius pelnė Artūras ir Miroslavas. Rezultatas po pirmo kėlinio 2:1 Liuksemburgo naudai. Nors antrame kėlinyje mūsų komanda įmušė dar vieną įvartį, tačiau Briuselio lietuviai rankų (ir kojų) nenuleido. Matėsi, kad priešininkai geriau paskirstė savo jėgas, pataupydami jas antrajam kėliniui. Jie dažniau keitėsi, nes išbėgioti 2 kartus po 45 minutes yra nelengva. Taktika pasiteisino: R.Zvonkus po tikslaus perdavimo įmušė gražiausią tų rungtynių įvartį. Tačiau visų nuostabai teisėjai bandė jo neįskaityti dėl nuošalės. Po ilgų ginčų ir diskusijų teko pripažinti, kad taisyklės nebuvo pažeistos - 3:2. Vėliau jėgos seko, vis rečiau pavykdavo aplenkti priešininkus ir smūgiuoti į vartus. Rezultatas nepasikeitė ir „ĄžuoLIUKS“ šventė pergalę. Visi „ĄžuoLIUKS“ žaidėjai sužaidė savo galimybių ribose, tačiau norėčiau išskirti mūsų vartininką Remigijų, kuris gan patikimai saugojo vartus ir atrėmė netgi vienuolikos metrų baudinį. Nors ir laimėjome rungtynes, visgi objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti, kad svečiai šįkart buvo stipresni. Tik galbūt jiems pritrūko sėkmės. Nesitikėję tokių įtemptų ir nervingų rungtynių, klydo ir patys teisėjai. Kita vertus, jau tradiciniu tampantis renginys pavyko, žiūrovai neliko nusivylę (tik nusvilę). Po įtemptų rungtynių susitikome dar kartą aptarti žaidimo, išsiaiškinome ginčytinas situacijas, susitaikėme ir jau suplanavome naujas rungtynes, kurios vyks rudenį Briuselyje. Galbūt kitą kartą Briuselio lietuviams labiau pasiseks ir iškovos pergalę. Ačiū žaidėjams, sirgaliams bei teisėjams ir iki kito karto! Rimgaudas P.S. Artimiausiu metu įdėsiu nuotraukas iš rungtynių.