Sveiki, Šeštadienį, spalio 17 d., Briuselyje (NATO sporto bazėje) ginklus futbolo aikštėje surėmė Liuksemburgo lietuviai ir Briuselio lietuviai. Žaidėme vienuolikėmis visoje aikštėje. Lietuvių komandą sudarė: Gediminas Mačys, Igor Točickij, Miroslav Aleksejev, Remigijus Verpečinskas, Rimgaudas Greičius, Romualdas Laurinavičius, Tomas Malakauskas, Žilvinas Bubnys, Žilvinas Šimkus, Žygimantas Pupkus, Dmitrij Ignatjev, Vaidas Šulcas. Dėl objektyvių priežasčių į Briuselį nevyko pagrindiniai mūsų puolėjai Svajūnas Piepolis ir Artūras Reinis. Pasiruošimas šioms varžyboms vyko labai intensyviai. Treniravomės nepaisydami meteorologinių sąlygų. Komanda ruošėsi ne tik praktiškai, bet ir teoriškai. Komandos strategas Miroslavas paruošė žaidimo planą, kuris, pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis, buvo ne kartą analizuojamas teoriniame lygmenyje. Šio plano nuosekliai laikėmės per visą žaidimą. Tiesa, tame plane nebuvo nurodyta mums patiems įsimušti įvartį. Bet apie tai vėliau. Nors iš ryto oro sąlygos neatrodė tinkamos futbolui, tačiau vėliau debesys prasisklaidė, pasirodė saulutė ir oro temperatūra virš NATO bazės įšilo iki 11,2 laipsnių. Pūtė palankus įvarčiams mušti šiaurės vakarų vėjas. Rungtynės prasidėjo kiek nervingai. Liuksemburgo lietuvius kaustė didžiulis noras įrodyti, kad mes šiuo metu esame geresni. Be to, reikėjo laikytis reikliojo komandos stratego Miroslavo nurodymų. Todėl, nepraėjus nė vienai minutei, Žilvinas Šimkus sumaišė vartus ir įmušė įvartį į savo vartus (kaip paaiškėjo vėliau, pasirodo, jis žiūrėjo į apverstą žaidimo schemą). Praėjus keletui minučių, komanda atsigavo ir pradėjo kontratakuoti. Dabar pragaras prasidėjo priešininkų komandos vartininkui. Atakavome visaip ir iš visur ir jau 20 minutę rezultatą išlygino mūsų slaptasis ginklas, saugas Dmitrij Ignatjev, kurį šiam mačui specialiai pasamdė Igor Točickij. Lengviau atsikvėpėme, žaidimas tapo laisvesnis, atsirado daugiau improvizacijos. Priešininkų vienuolikės gynėjai įklimpo Liuksemburgo komandos puolėjų puolimo mechanizme. Tiesa, priešininkai retkarčiais bandydavo šturmuoti Liuksemburgo lietuvių vartus, tačiau juos patikimai saugojo mūsų vartininkas Remigijus Verpečinskas. Antrajame kėlinyje neatlaikė gynėjo Žygimanto Pupkaus nervai ir šis, nepaisydamas griežtų Miroslavo įsakymų, metėsi į puolimą. Jo laimei, visai sėkmingai - netrukus jis įmušė antrąjį komandos įvartį. Liko keletas minučių iki rungtynių pabaigos, tačiau priešininkai nieko pavojingesnio prie mūsų vartų sukurti neįstengė ir galiausiai visiškai palūžo. Teisėjas sušvilpė rungtynių pabaigą. Igor Točickij savo komandai paruošė siurprizą - už iškovotą pergalę jai įteikė vertingą dovaną, o priešininkai - suvenyrų. Įdomi aplinkybė ta, kad per rungtynes mažiausiai bėgiojęs Liuksemburgo lietuvių žaidėjas Remigijus Verpečinskas pralošė dar ir rankų lenkimo turnyrą... Visko būna, visko pasitaiko, bet tai nesugadino visiems gražios sporto šventės ir pakėlę po bokalą alaus išvykome ruoštis kitoms pergalingoms kovoms. Savo ruožtu norėtumėm padėkoti šio renginio organizatoriams ir, be abejonės, nuostabiems sirgaliams. Ačiū ir iki kito karto. Rimgaudas