Šiandien, sausio 31 dieną, Wil’as būtų šventęs savo 86-ąjį gimtadienį. Visgi jo dukra Tanya pastebėtų, kad gimtadienis būtų atšvęstas dar dieną prieš, taigi išvakarėse! Su taip dailininko mėgtu baltuoju sausu vynu ar šampanu – ištikimiausių, neretai garsių ir Liuksemburgui nusipelniusių bičiulių kompanijoje.

Paradoksas, kad visi žino bent vieną ar kelias jo – po visą valstybę – išsibarsčiusias skulptūras, bet daugeliui jų autoriaus vardas visiškai negirdėtas. „Kas toks?“ – prieš septynerius metus pečiais patraukė ir dienraščio „Luxembourger Wort“ portugališkosios versijos „Contacto“ redaktorius. Pakliuvus į šio žymaus menininko namą, sodą ir dirbtuves, įsikūrusius Grunde, prie pat Alzeto, atradimo emocijos liejosi sraunia upe. Pokalbis prancūziškai – su taure rankose – buvo ilgas, atviras ir nuoširdus, neretai nuspalvintas Wil‘o pokštų ir skambaus juoko. Vėliau interviu buvo išverstas ir paskelbtas portugališkai: https://www.wort.lu/pt/cultura/o-clima-do-luxemburgo-e-para-os-javalis-e-para-os-luxemburgueses-57ff7bda5061e01abe83a453.

Štai keletas dailininko perliukų – originalo kalba:

„Il fallait faire un peu ceci ; un peu cela, il fallait survivre. Je n’avais pas d’argent. Mais j’avais beaucoup de charme.“

„Maintenant il est luxo et ils ont besoin d’un peu de folklore pour s’accrocher à quelque chose parce qu'ils sont complètement submergés dans n’importe quel magasin, bistro... On parle étranger. [...] Voilà, je vous fais un produit folklore, je suis folkloriste.“

„Ici le climat, c‘est pour les sangliers et les luxembourgeois.“

Kai kitąkart tyčia ar atsitiktinai atsidursite prie skulptūrų „Pelės Keti“ (Maus Kätti) Mondòrfe le Bène, „Sviestininkės“ (D'Botterfra) Ettelbruck‘e, „Aklojo Theis“ (Blannen Theis) Grėvenmacheryje ar vyno dievo „Bakcho“ (Bacchus) Rėmiche, pasigrožėkite dailininko užfiksuotomis ir dar šiandien visiems aktualiomis jo siųstomis žinutėmis. Pabandykite atskleisti centrinio Liuksemburgo miesto fontano „Avių maršas“ (Hämmelsmarsch) reikšmę ir tarp muzikantų surasti patį... Wil‘ą! Ogi jis ten itin šmaikštus, vien ko vertos jo abiejų rankų pirštų kombinacijos ir įvairios to interpretacijos!

Wil‘as Lofy‘is ne tik kūrė skulptūras, bet ir įspūdingus baldus iš medžio, tapė, piešė, žaidė su keramika, rinko ir savo mene pritaikė gamtoje rastus kaulus ir kt. Buvo be galo kūrybinga, itin produktyvi ir gyvenimu Europoje ir Lotynų Amerikoje besimėgavusi asmenybė, neretai dėl to liuksemburgiečių vertinta prieštaringai. Įdomu, kaip bus įvertinti jo keli, galbūt plačiajai publikai dar nežinomi, darbai, kuriuos jo dukra Tanya pateikė š. m. kovo 25 d. Strassen‘e įvyksiančiai parodai 50 Joer Lëtzebuerger konscht?

Bet iki tol – pakelkime taurę už Wil‘ą ir jo atminimą – prost!

Nuotrauka © Milda Palilionytė