„Laimingi muzikai, jie laimingesni už poetus. Juk jiems nereikia vertėjų, jų kalbą supranta visur, jie patys savo meno jėga gali tėviškę susieti su visu pasauliu“, rašė rašytoja Zenta Maurinia. Mieli chorinės muzikos gerbėjai, 2016 m. kovo 6 d. 17 val. Šv. Alfonso bažnyčioje, Liuksemburge įvyks Liuksemburgo latvių choro „Meluzina“ ir į gastroles atvykusio choro „Cantus Fortis“ koncertas. Jame bus pirmą kartą Liuksemburge atlikta L. Garūtos kantata „Dieve, tavo žemė dega!“ ir G. Fauré „Requiem“. Kantatą kompozitorė Lūcija Garūta sukūrė dar 1943 metais, Vokietijos kariuomenei užėmus Rygą. Šis kūrinys yra aistros ir vilties pilna taikos malda, tapusi skaudaus likimo vingių ir negailestingos istorijos meniniu dokumentu. Nors kompozitorei pasisekė represijų išvengti, sovietmečiu kantata buvo uždrausta, įrašai sunaikinti, net manyta, kad ji yra prarasta visiems laikams ir tik didžiuliu kompozitoriaus Longino Apkalno darbu atkurta iš įrašų užsienio archyvuose. Kūrinio premjera įvyko 1944 metais, bet tik 1988 metais jis vėl grįžo į Latviją. Šioje kantatoje skambanti malda „Tėve mūsų!“ yra tapusi visos tautos giesme ir atliekama net dainų šventėse. (https://youtu.be/vRYr9w7vIUU) G. Fauré „Requiem“ dažnai apibūdinamas kaip skaidraus liūdesio ir vilties „Requiem“. Kompozitorius atsisakė kai kurių dramatiškų ir Akopalipsės vaizdais persmelktų dalių, atskleisdamas savo požiūrį į mirtį, kurią jis sakė įsivaizduojąs „kaip palaimingą išsilaisvinimą“. Tai atsispindi ir kūrinyje, čia jaučiamas susikaupimas, susimąstymas, paslaptingumas. Bendras „Requiem“ skambesys kuria švelnumo, nustebimo, nuolankumo, šviesaus liūdesio, melancholijos ir vilties atmosferą. Yra pasažų, kuriuose jaučiamas siaubas, skausmas, baimė, abejonė, bet pabaigoje visuomet pasirodo šviesa. Koncerte vargonuos viena žinomiausių pasaulyje vargonininkių latvė Iveta Apkalna. Ji jau žinoma ir mūsų regiono publikai – yra koncertavusi Liuksemburgo Filharmonijoje ir Tryro Bazilikoje, dukart tapusi ECHO apdovanojimo laureate ir atlikusi pasaulinės reikšmės kūrinių. Solistai: Martinis Zvygulis ir Nauris Indzeris, dirigentai: Jūlija Norvelė ir Ivaras Cinkusas.