Susirinkimas dėl lietuvių sekcijos Europos mokykloje steigimo

Laikas: 

antradienis, 2018, gruodžio 11 - nuo 17:00 iki 20:00

Š.m. gruoddžio 11 d. Europos mokyklos vadovybė organizuoja tėvų ir kitų suinteresuotų asmenų susirinkimą dėl galimo būsimo lietuvių sekcijos steigimo šioje mokykloje nuo kitų mokslo metų. Gautas atitinkamas Švietimo ministerijos raštas, bet mokykla dar nėra apsisprendusi. Susirinkimas vyks Kirchbergo Europos mokyklos pradinės mokyklos hole (prie įėjimo).

 

Komentarai

Įdomu, koks būtų požiūris į

Įdomu, koks būtų požiūris į LT sekciją, jeigu LR įteisintų antrą pilietybę. Gal būtų daugiau laimingsnių?:) Kažkas svaigo apie įtaką renkant mokytojus, dirbsinčius LT sekcijoje. Tai jei jau dabar svaigstate, kaip paveikti atranką, tai kas bus po to, kai visi norės prakišti savo žmones? Suprantu, kad vaikui svarbu žinoti apie Lietuvą, bet jeigu jis gimęs Liuksemburge ir ten praėjo visas jo gyvėnimas, jam ši šalis yra artimesnė, neišplėš to iš širdies jokios pamokėlės lietuvių kalba. Gal galit dar paaiškinti, ką reiškia sąvoka 'nuolat nuskriausti SWALS'? Koks čia durnius sugalvojo? Vaikas gali būti laimingas bet kur - ir SWALS , ir LT sekcijoje. Čia tik tėvai gal jaučiasi 'nuskriausti', nes nežino, kokio velnio dar nori. Mano vaikui Liuksemburgas yra sava šalis, čia jo namai, nežinau, kurioje vietoje yra Lietuva, painu...Ir aš nenoriu jam piršti minties, kad jis turės 'grįžti' į Lietuvą (apie kokį, beje, grįžimą kalbate, jei daugelis vaikų gimė Liuksemburge...:)

Man šiuo momentu rūpi toks

Man šiuo momentu rūpi toks klausimas: ar mokykla ir apie lietuviškos klasės įkūrimą praneš rugsėjo 3 d.? Juk turėtų būti koks nors protingas terminas, kad nepritariantys tėvai dar spėtų perkelti savo vaikus į kitą mokyklą? Ar mokykla teisėtai pasilieka sau galimybę pranešti naujienas post factum? Ir jeigu aš per vėlai sužinosiu apie mokyklos priimtą sprendimą, ar mano vaikas dar metus galės lankyti SWALS klasę, pagrindžiant tuo, kad man per vėlai buvo pranešta, jog spėčiau perkelti vaiką į kitą mokyklą?

Dekui, Valdai, uz racionalius

Dekui, Valdai, uz racionalius zodzius. Nes jau i patvori nuvingiavo diskusija. Nepritariu mintims apie diskriminacija, jos tikrai nera ten, kur ieskote. Diskriminuojami buvom tik mes, tevai, atimant is musu teise tarti zodi, kol dar buvo laikas. Zinau, kad net jei mano vidurinioke sugalvos imesti i nauja sistema, mokyklos, ko gero, nekeisiu, nes butent del lietuviu pamoku ir rinkausi ja. Bet but labai apmaudu vistik, prarasti ta pranasuma, kuri dabar turi vaikai - ir lietuvybe, ir galimybe ugdytis daugiakalbeje aplinkoje. Tikrai, kokia prasme fizika ar geografija mokytis lieuviskai?

Visi Europos mokyklos vaikai

Visi Europos mokyklos vaikai nuolat ugdomi daugiakalbėje aplinkoje, visiškai nesvarbu, kurioje sekcijoje jie mokosi... Mano dukra per skirtingas pamokas bendrauja su vaikais iš bent 5 sekcijų.

Beje, lietuviai tėvai tikrai nebuvo diskriminuojami - jie tiesiog labai pasyvūs. Kalbos apie lietuvių sekcijos kūrimą sklando jau daugiau nei metus. Bet niekam nebuvo įdomu. Tėvų komitete nėra lietuvių atstovų, jų tiesiog neprisišaukia...

Nika, manyciau, siuos

Nika, manyciau, siuos klausimus turetumete siusti tiesiai mokyklos vadovybei.

Įdomu, koks būtų požiūris į

Įdomu, koks būtų požiūris į LT sekciją, jeigu LR įteisintų antrą pilietybę. Kažkas svaigo apie įtaką renkant mokytojus, dirbsinčius LT sekcijoje. Tai jei jau dabar svaigstate, kaip paveikti atranką, tai kas bus po to, kai visi norės prakišti savo žmones? Suprantu, kad vaikui svarbu žinoti apie Lietuvą, bet jeigu jis gimęs Liuksemburge ir ten praėjo visas jo gyvėnimas, jam ši šalis yra artimesnė, neišplėš to iš širdies jokios pamokėlės lietuvių kalba. Gal galit dar paaiškinti, ką reiškia sąvoka 'nuolat nuskriausti SWALS'? Koks čia durnius sugalvojo? Vaikas gali būti laimingas bet kur - ir SWALS , ir LT sekcijoje. Čia tik tėvai gal jaučiasi 'nuskriausti', nes nežino, kokio velnio dar nori

Ramybes visiems. Tuoj po

Ramybes visiems. Tuoj po brexito, bus frexitas. Makaronas buvo priverstas padidinti biudzeto islaidas, ir kai viskas sprogs, kaltu teks ieskoti tarp islaikytiniu rytu Europoje (negi patys franc bus kalti). Vokieciai po Merkel irgi nebenores islaikyti silpnuju. Beje, britai vis daugiau kalba, kad nebemokes tu pazadetu milijardu (o kas mokes?). EU teks susivynioti su visomis savo mokyklomis. Bus ramu ir visi savo vietose. Zr. pasaka apie auksine zuvele...

Pilietybę teoriškai galima

Pilietybę teoriškai galima keisti kas kelis metus, bet gimtakalbiu liuksemburgiečiu, danu ar švedu nepasidarysi per kelis metus. Tie danai ar švedai grįžta į savo šalį dėl to, kad jiems nereikia integruotis ir jie gali dirbti bet kokį darbą kaip ir vietiniai gyventojai.

Lietuvoje gyvena 3 milijonai gyventojų, lietuvybė klesti kaip niekada, jokie pavojai jai negresia, aš nemanau, kad mes turim imtis žygių, kad išgelbėtumėm lietuvybę.

Mano vertinimu, dalykas yra

Mano vertinimu, dalykas yra paprastesnis, negu cia bandoma pateikti. Nori nenori, tenka pripazinti, kad eurobiurokratai, nors samoningai tai neigiantys, bet isigyvena i toki mastyma, kad tarsi visa EU yra ne del kokios nors idejos, o tik, kad eurobiurokratams ir ju vaikams butu smagu, idomu ir patogu.

Man, kaip mokesciu moketojui, dirbanciam privaciame sektoriuje, svarbu, kas yra finansuojama viesomis lesomis. Jei paziuretumete i Euroschool ideja, tai visa tai nera istaiga, kurios paskirtis itikti eurobiurokratu pageidavimams. Ideja yra mokyklos, i kuria atvyksta ir mokosi vaikai taip, tarsi savo gimtojoje salyje. Taip, tai labiau turi prasme su mintimi, kad griztama i savo sali. Todel kiekviena salis ir mato prasme finansuoti tai. Butent sitokia ideja yra finansuojama, o ne visu imanomu menu pageidavimai. Nepatinka, yra visos kitos vietines ir tarptautines mokyklos. Kodel Danija turi finansuoti mokymo struktura, kai mokiniai ten mokosi ne danu, o prancuzu. Ner prasmes. Ir as nesutinku, kaip neseniai mokejes LT mokescius, kad LT nors kiek islaidautu, finansuodama pseudo lietuviska issilavinima. Taciau visiskai matau ligikos finansuoti pilnai lietuviska programa savo pilieciams, kurie kazkiek sieja savo ateiti su grizimu i LT.

Reiketu saziningai mastyti taip, kad esate viso labo darbuotojai, kaip ir kitu darbovieciu darbuotojai. Galite dirbi, galite nedirbti. Galite leisti vaikus ir Euroschool (pagal jos ideja), galite ir neleisti. Jusu laisve rinktis.

Iš tiesų, Europos mokykla

Iš tiesų, Europos mokykla skirta vaikams mokytis savo gimtąja kalba pagal bendrą Europos mokyklų programą. Nėra taip, kad vaikai ten mokosi kaip gimtinėje. Kalbos sekcija nereiškia konkrečios valstybės švietimo programos įgyvendinimo. Visos sekcijos mokosi pagal tą pačią visoms EM sudarytą programą. Taigi, konkreti kalbinė sekcija - tik instrumentas palaikyti ir puoselėti vaikų gimtąją kalbą, padėti jiems integruojantis į daugiatautę mokyklą kartu išlaikyti savo nacionalinę tapatybę. Tai iš esmės mini Europos Sąjungos modelis vaikų lygmeniu. Todėl ir baugu matyti, kaip noriai lietuviai tėvai "tirpina" savo vaikus tautų katile, pasitenkindami tik lietuvių kalbos mokymu (ir tuo pat metu viešai trimituodami, jog ir tai gal per didelė našta jų vaikams ir jiems patiems, kurią tempti gal visai neapsimoka)...

Keli komentarai: 1) tiesa,

Keli komentarai: 1) tiesa, apie LT sekcijos kūrimo idėją buvo keliskart užsiminta. Per vieną iš paskutiniųjų praėjusių mokslo metų susirinkimų su tėvais paprašius iš administracijos detalaus atsakymo šiuo klausimu buvo atsakyta, kad nėra pasiektas sekcijai kurti reikiamas vaikų skaičius ir kad net jeigu ateity sekcija būtų sukurta, nurodyta, kad mokyklos sistemoje esančių vaikų tai niekaip nepalies. Turiu šiuos žodžius patvirtinantį klasės atstovo raštą. Teks juo mojuoti mokyklos administracijai prieš nosį, nes atmintis jos prasta..Pagal dabar siūlomus modelius akivaizdu, kad mokykla tiesiog manipuliavo informacija ir pažadais. 2) minimalaus sekcijai sukurti reikalingo skaičiaus nepasiekėme ir niekada nebuvome pasiekę. Kai kurie iš tėvų “svaigsta”, kad turėsime mažesnes klases. Žmonės, jūs rimtai? Pagal vieną iš siūlomų scenarijų būtų svarstoma galimybė jungti dvi primary klases. Taip joje vaikų skaičius būtų ~ 25 vaikai, kurie yra skirtingų amžiaus grupių. Turėtume džiaugtis tokia perspektyva: ačiū, ne! 3) situacija Briusely - neinspiruojanti, konkrečiai pasidomėkite, jeigu turite kontaktų: iki šiol ne kartą jungtos kelios klasės, nes atbyrėjo didelis procentas vaikų - apie kokį sekcijos tvarumą saujelė mūsų, esančių Liuksemburge, galime kalbėti? Reikia mąstyti realistiškai. Tai eksperimentas su vaikais, man jis absoliučiai nepriimtinas. 4) viso proceso forsavimas - apskritai iš fantazijos skyriaus. Apie galutinį sprendimą bus pranešta tik po kelių mėnesių- kai kuriose mokyklose jau bus pasibaigęs įsirašymo procesas. Matyt, taip mokykla sugalvojo, kaip sukurti vaikams galimybę gauti metus atostogų. Gal ir neblogai... Apsirūkiusio ežiuko, o ne sekcijos kūrimo planas čia, atsiprašant...

Per susirinkima direktorius

Per susirinkima direktorius aiskiai pasake, kad pradineje klases NEBUS jungiamos.

Taip, pasakė (ne - parašė),

Taip, pasakė (ne - parašė), bet tik kiek tai susiję su pirmu iš trijų modelių ir tik šiems metams. Jeigu Briuselyje bėgant laikui klasės jungiamos, kodėl Liuksemburge, kur vaikų daug mažiau, bus kitaip? Nebent turėtumėte raštišką mokyklos pažadą, kad tikrai to nebus. Kol jo nėra - bus kaip gausis, pagal turimus išteklius...

Direktoriaus skaidrėse

Direktoriaus skaidrėse galimybė jungti P1 ir P2 klases buvo paminėta (su klaustuku, jei teisingai pamenu). Paskui dar nurodyta, kad tikriausiai (probablement) nejungtų. Kiek patikimas tas direktoriaus "tikriausiai"? Tikriausiai mažai.

Nors esu už sekciją, bet

Nors esu už sekciją, bet sąžiningai pasakysiu, kad direktoriaus atsakymas tokiais klausimais yra nepatikimas. Jeigu jam užteks patirties tokių garantijų neteikti, tai jis jų ir nesuteiks, o jeigu kažkokiu būdu suteiks, tai gali tekti jomis nusivilti. Jeigu EN sekcija su galinga APEEE parama prieš trejetą metų pradinėje neįstengė išsireikalauti, kad būtų laikomasi pažadų, tai turiu įtarimą, kad naujas direktorius turės dar mažiau galių (laikytis savo pažadų, jei tik nebus pakankamai protingas nežadėti).

Kas iš tų raštiškų pažadų,

Kas iš tų raštiškų pažadų, jeigu gali su jais tik prieš nosį mojuoti? Į teismą nesikreipsi ir sistemos nepakeisi

Man irgi sudėtinga suprasti

Man irgi sudėtinga suprasti kai kuriuos pragmatiškumo ir racionalumo argumentus, nes tikrai pragmatiški ir racionalūs lietuviai leidžia savo vaikus ne į Europos mokyklą, o į vietines - kad vaikai integruotųsi, kad labai gerai išmoktų n kalbų, kad baigę mokyklą galėtų patys lengvai pasirinkti, ar jie nori svetimos protėvių Lietuvos ar tikraisiais namais tapusio Liuksemburgo pilietybės. Jų argumentus lengvai suprantu ir nematau tame nieko blogo ar apverktino, priešingai. O lietuvių sekcijos priešininkų pasisakymai kažkokie, hmm, man jie truputį keisti. Jeigu tik norite, ateikite išgerti su manim puodelio arbatos, aptarsime visus sąmokslus ;), išpasakosiu 9 metų vaikščiojimo į Europos mokyklą istoriją (čia nelabai yra vietos), mielai kviečiu.

Valdo klausimai yra labai pagrįsti ir man jie labai patinka, įdomu būtų sužinoti, ką į juos atsakytų direktorius. Apgailestauju, kad per emocijas nebuvo laiko tokių klausimų užduoti tam skirtame susirinkime. Klausimų yra ir daugiau, tik nežinau, ar mokyklos administracija norėtų dar vieną susirinkimą daryti.

Įdomus klausimas yra ir toks: o kokia prasmė fizikos mokytojui lietuviui mokyti mano vaikus fizikos anglų kalba? Ekonomikos mokytojai lietuvei mokyti lietuvius anglų kalba? Kokia prasmė graikui mokyti lietuvių vaikus matematikos anglų kalba, kai jis nežino, kas tas "triangle" (Žilvinas sako, kad jis patenkintas esama padėtim, bet tikriausiai ne tą trimestrą turėjo omenyje)? Apskritai, kokia prasmė mokyti lietuvių kalbos lietuvių kalba? Juk daug daugiau informacijos apie kalbotyrą, gramatiką ir lingvistiką yra anglų kalba. Jeigu mokytojos mokytų lietuvių kalbos iš Lithuanian Grammar civilizuota mokslo kalba, vaikams po to būtų daug lengviau su lingvistikos mokslais ir visu kitu pasaulyje.

Čia ne ironiški klausimai, nes asmeniškai nieko prieš nė vieną neturiu, visus labai gerbiu ir visų nuomonė man (asmeniškai) įdomi, o kai ko nors nesuprantu, tai man nuo to tik įdomiau. Ir kvietimas arbatos galioja! Eglė Staškūnienė

 

 

 

Labai taiklus Eglės

Labai taiklus Eglės komentaras. Aišku, kad visai neracionalu tiek daug skirtingų kalbų sekcijų Europos mokykloje turėti. Painiava didžiulė! Taigi matyt ne dėl gryno pragmatiškumo tos sekcijos steigiamos...

Gal reikėtų, atmetus emocingą pasipriešinimą pokyčiams, aiškiai išdėstyti su naujos sekcijos kūrimu siejamas problemas, dėl kurių nuogastaujama, ir pateikti jas mokyklos vadovybei?

 

Gera mintis, tik ar nebus per

Gera mintis, tik ar nebus per vėlu tai daryti, jei sekciją norima įsteigti jau nuo kitų mokslo metų? Man apskritai susidarė įspūdis, kad direktoriui nelabai rūpi, kaip LT sekcija tvarkysis. Iš jo kalbos supratau, kad pagrindinė mokyklos problema - patalpos. Jos bus surastos. O visa kita - Lietuvos rūpesčiai.

Jei rimtai, manau, kad

Jei rimtai, manau, kad kiekvienam rūpi kuo mažiau rūpintis ir tiek. :) Vis dėlto, patys turėtume aktyviau rodyti, kad MUMS rūpi, kokia ta sekcija bus, kad būtų numatytos tam tikros garantijos, saugikliai ir pan. Reikėtų pasidomėti kitų "mažųjų" sekcijų patirtimi, problemomis ir kaip jie jas sprendė.

Mokykloje išties yra daug ne tik atskiroms sekcijoms būdingų, bet ir visiems bendrų problemų. Deja, jos arba lieka asmeniniuose pokalbiuose, arba iškeliamos, bet greitai pamirštamos, nes  "tėvams nelabai rūpi"... 

 

Nemanau, kad yra lietuvių,

Nemanau, kad yra lietuvių, kurių vaikai yra Europos mokykloje ir kuriems visiškai nerūpėtų LT sekcijos steigimas. Tiesiog laiko duota tiek (tiesa sakant neduota visai), kad rimtai (o svarbiausia ramiai) kažką išsiaiškinti ir tuo labiau pakeisti yra praktiškai neįmanoma.

Surašyti raštą ir pateikti

Surašyti raštą ir pateikti mokyklai, o gal ir LR ambasadai niekada ne vėlu. Tegu atsako ir garantuoja bent minimalius praktinius dalykus

Gal kas nors imtųsi tai

Gal kas nors imtųsi tai padaryti? Gal galima tiems, kas norėtų, sutarti ir susitikti ramiai aptarti galimo rašto turinio? 

Akivaizdu, kad diskusija apie

Akivaizdu, kad diskusija apie idėjos gerumą vyksta nesveikoje emocinėje aplinkoje. Bet kokie argumentai "už" ar "prieš" dažniausiai dėstomi su neužslėptu pykčiu, neapykanta, įžeidimais. Niekas nesiruošia išsižadėti tėvynės ar nutraukti vaikų ryšį su Lietuva, todėl kaltinimai priešiškumu lietuvybei yra nekorektiški. Tikrai norėtųsi konstruktyvios diskusijos, o ne beprasmio mėtymosi kaltinimais. Jeigu plati diskusija (ne pasišnekėjimas uždaroje grupelėje) būtų pradėta daug anksčiau, idėją tikriausiai palaikytų kur kas daugiau žmonių. Dabar yra aiškus nesusipratimas. Ar pati idėja gera? Iš principo taip. Ar ji teisingai ir laiku pristatoma? Tikrai ne. Tokie rimti reikalai taip paskubomis netvarkomi. Jei atvirai pradėta diskutuoti tik dabar, tai apie LT sekcijos įkūrimą galima galvoti nebent nuo 2020 / 21. Tuomet visi nepritariantys turėtų pakankamai laiko perkelti vaikus kitur, o abejojantys - apsispręsti. Net pati geriausia idėja negali būti primesta. Jos iniciatoriai, galvodami, kad veikia visų labui (tikiuosi, jie būtent taip galvojo), faktiškai supriešino lietuvių bendruomenę. Tikrai gaila

Valstybės kontrolės mintys

Valstybės kontrolės mintys apie klasių jungimo minusus, arba mūsų laukiantis lietuviškojo kaimo mokyklėlių modelis: „Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia per 1000 bendrojo ugdymo mokyklų, beveik jų visų steigėjos yra savivaldybės. Daugiau kaip pusėje, 39 savivaldybėse, veikia mokyklos, kurių 5-8 klasių mokiniai mokosi jungtinės klasėse. Jungtinės klasės formuojamos mažose, negausiose mokyklose. Tokiose klasėse kartu mokosi, pavyzdžiui, penktokai su aštuntokais. Valstybės kontrolės pateiktas vertinimas rodo, kad dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.“ Direktoriui jungimo idėja pasirodė priimtina, nes jo vaikai apjungtose klasėse tikrai nesimokė...

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/education/petrauskiene-isviesino-nemalon...

Man įdomu, kodėl jūs

Man įdomu, kodėl jūs galvojate, kad ši idėja yra kažkokia nauja? Ji senesnė dar ir už 2009 metus, kai aš čia atvažiavau. Argi Liuksemburgo kelių taisyklės yra naujos vien dėl to, kad jūs jų neskaitėte ar kad kažkas sugalvojo dabar jus su jomis (jau galiojančiomis) supažindinti?

Prie 2019/2020 metų buvo padėtas klaustukas. Labai norėjau paklausti ir išsiaiškinti, nes man būtent metai yra labai aktualus klausimas, bet kiti pasisakyti norėjo dar labiau, tai užleidau tribūną.

Kodėl nutraukti ryšius su Lietuva ar atsisakyti jos pilietybės yra kažkoks blogis? Ar žmogus nuo to pasidaro blogas ir nebepateks į dangaus karalystę? Dėl kažkokių sovietinių tėvynės išdavimo įsivaizdavimų? 

Dabar jau ir man pasidarė labai smalsu, kodėl ieškote iniciatorių tarp tėvų Liuksemburge, nes vis juos minite. Gal turite kokią gerą patirtį, kai šita mokykla ir (arba) ministerija išklausė kokį nors iniciatorių iš tėvų pusės? Jeigu žinote ar rasite tokį, kurio klauso, būtinai mane su juo supažindinkite, nes ne tik lietuvių kalbos sekcijos klausimas man šioje mokykloje yra svarbus. Aš dar tokio neradau, nei tarp lietuvių, nei tarp anglų. Gal tarp prancūzų ar vokiečių koks yra?

Lietuva.lu svetainė irgi

Lietuva.lu svetainė irgi gyvuoja ne pirmus metus, bet neprisimenu, kad joje būtų anksčiau diskutuota šiuo klausimu. Kad ši idėja yra nauja ne tik man, parodo tai, kokias aistras sukėlė šis klausimas, vos tik iškeltas viešai.

Man atrodo, kad kiekvienas,

Man atrodo, kad kiekvienas, įrašydamas savo vaiką į SWALS, turėjo pagalvoti apie galimybę, kad kažkada gali būti įsteigta LT sekcija. Nes tiesiog taip veikia Europos mokykla. Žinoma, buvo galima tikėtis, kad sistema lietuviams nesikeis, bet aplinkybės susidėliojo taip, kad ją norima pakeisti.

Per susirinkimą direktorius ne kartą akcentavo, kad "tokia buvo valstybės narės politinė valia" ir kad pagal taisykles mokinių skaičius jau leidžia kurti sekciją. Todėl, mano manymu, administracija tiesiog negali nekreipti dėmesio į politinę valią ir mokyklos taisykles. Tėvų nuomonė? Jeigu tėvų nuomonė yra pakeisti taisykles, abejoju, ar vien dėl mūsų jos bus keičiamos ir griaunama bendra Europos mokyklos idėja.

Man atrodo (pritariu Irenai), kad mums reikėtų daugiau energijos ir laiko skirti ne LT sekcijos klausimo kvestionavimui, bet užsitikrinimui, kad turėtume stiprią ir pasididžiavimo vertą LT sekciją. Administracijai galime išreikšti savo abejones dėl per greito LT sekcijos steigimo, jeigu nenorime, kad vyresni vaikai būtų pervedami į sekciją, tiesiog diskutuoti dėl jų siūlomų scenarijų ir siūlyti, kad jie pasirinktų kuo minimalesnį (man pasirodė, kad per susirinkimą administracija būtent apie tai norėjo diskutuoti), aptarti kitus praktinius klausimus, išsiaiškinant, kaip bus ir kaip užtikrinti kuo geresnį išsilavinimą savo vaikams.

Manau, jei tėvai (ypač iš

Manau, jei tėvai (ypač iš mišrių šeimų) būtų pagalvoję, kaip jūs sakote, dauguma vaikų būtų ne SWALS'uose ir šiandien apie LT sekciją iš viso nebūtų aktualu kalbėti, nes paprasčiausiai nebūtų pakankamai vaikų jai sukurt...Beje, taip gali atsitikti ir pabandžius prievartiniu būdu perkelti vaikus į LT sekciją ir mišrioms šeimoms vaikus perkėlus į kitas kalbines sekcijas ar net išėjus į kitas mokyklas. LT sekcija bus, tik nebus kam jos lankyti...

Bravo bravo ir dar kartą

Bravo bravo ir dar kartą bravo Giedrei už šį puikų komentarą. Europos mokyklos SWALS apibrėžimas yra toks: Students without a Language Section who are enrolled in other language sections (EN, FR, DE). Mūsų atveju suponuojama, kad tai vaikai, kurių gimtoji (jų terminais – pirmoji) kalba yra lietuvių. Susidarius pakankamai mokinių + esant politinei valiai (atrodo, reikia šių dviejų komponentų) steigiama sekcija. Tokios mokyklos taisyklės. Vengrų, čekų, suomių, italų ir kt. irgi niekas neklausė, ar jie nori tos sekcijos ar ne. Jei nenori – yra kitos mokyklos, per prievartą niekas į Europos mokyklą neatvedė ir nelaiko. Kalbos apie demokratijas ir apartheidus gėdingai absurdiškos. Būtų nedemokratiška nesilaikyti mokyklos taisyklių ir tos sekcijos nesteigti. Vaikų ir kitų sekcijų tėvai tada gali sakyti: o kodėl mūsų niekas neklausė? Būtų nedemokratiška jų atžvilgiu! Bet turbūt visi džiaugiasi unikalia galimybe Liuksemburge mokyti vaikus savo kalba. Siūlyčiau pasidomėti, kiek ne didžiųjų kalbų sekcijas baigusių Europos mokyklos abiturientų įstoja į ne savo sekcijos šalių universitetus. Gal tai padės įveikti baimę. Argumentai – pakankamai gerai neišmoks užsienio kalbų; neatsiklausė vaikų nuomonės, ar jie nori skirtis su draugais (???); Lietuvos švietimo sistema prasta, mokytojai prasti – yra nepagrįsti, nelogiški ir gėdingi. Europos mokykla turi savo programą, kurios laikosi visos sekcijos. Ir abitūros egzaminai yra vienodi (o tarp spec. dalykų yra koreliacija). Iš atsišaukimų ir argumentų dėstymo akivaizdu, kad jei lietuviška švietimo sistema būtų ir Nr. 1 pasaulyje, tie, kurie jos nenori dabar, nenorėtų lygiai taip pat. Nes važiavom juk į šviesią ateitį, vaikams juk linkime geriausio. Duonos su sviestu, o ne tik duonos. Įdomu, kad didieji sekcijos priešininkai yra aktyvūs lietuvių bendruomenės nariai ir labai lietuviškus gyvenimus Liuksemburge susikūrę žmonės. Dauguma – ne mišrios šeimos. Viską žinantys, kaip Lietuvoje vyksta viešieji konkursai, lyg būtų juose dalyvavę (aš nežinau). Paradoksas tai ar ne? Reali bėda tik tada, kad dauguma vaikų prastai lietuviškai kalba. Bet turim puikią galimybę juos jos (lietuvių k.) išmokyti. Mažiems, nors ir pradžių bus sunku, tikrai pavyks. O raganų medžioklė („išlįs ta yla iš maišo, oi išlįs!...) labai juokinga. Manau, kad tos sekcijos labiausiai norėjo EN, FR ir DE sekcijos ir jų atstovai tėvų komitete.

Klausimas patriotams ir

Klausimas patriotams ir gėdintojams: ar gautume mokytojus iš Lietuvos, kurie taip aukotųsi, kaip aukojasi dabartiniai Lietuvos mokytojai, kažin.... Ar aukotųsi Europos mokyklos mokytojai? Išgraužk... Toliau daugiau mokytojų patirties apie jungtines klases (viskas tinka ir Liuksemburgą ištikusį baby bumą):
Net trečdalyje Valstybės kontrolės audituotų mokyklų buvo sujungti pradinukai, tad, natūralu, kiekvienais metais „priaugs“ vis daugiau nesukomplektuotų vyresniųjų klasių. Tiesa, šioks toks trumpalaikis „kūdikių bumas“ šiemet pagausino pirmokėlių, tačiau demografinė kreivė nerodo, kad vaikų, ypač provincijoje, reikšmingai daugės. Mažos mokyklėlės tikina vykdančios misiją prisidėti sprendžiant vaikų socialines problemas. Tačiau kyla abejonių, ar suteikdamos prastesnį išsilavinimą, jos neužprogramuoja dar didesnės socialinės atskirties. Mokykloje nieko netrūksta, tik vaikų mažai. Čia jungtinės ne tik pradinukų, bet ir penktokų bei šeštokų ir septintokų bei aštuntokų klasės. Pastarosiose mokosi vos po dešimt vaikų. „Žinoma, tokiose klasėse sunkiau ir vaikams, ir mokytojams. Šie turi rengtis pamokai iškart dviem klasėms, kad visi mokiniai būtų užimti. Pagal galimybes skiriama ir papildomo laiko, kad mokytojas galėtų dirbti atskirai su viena ir su kita klase“, – pasakojo Upninkų mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Jampolceva. Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla irgi nauja, vietos – į valias, kad tik būtų kas joje mokosi. Deja, šeštokų ir septintokų kartu paėmus – vos šešiolika, tad suformuota jungtinė klasė. Atsakydama į klausimą, kaip joje vyksta darbas, mokyklos direktorė Rasa Žilinskienė prisipažino: „Sunkiai. Kiekvienais metais mokytojai, vertindami ugdymo pasiekimus, tarp problemų įrašo jungtines klases. Stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas: į vieną klasę sujungti šeštokai ir septintokai turi atskirus auklėtojus, savo atskiras klases, dalis pamokų, jei tik leidžia mokinio krepšelis, vyksta atskirai.“ Tačiau vis tiek penktokų ir šeštokų neužteko atskiroms klasėms. Mokykla iš paskutiniųjų stengėsi, kad mokinio krepšelio lėšų užtektų nejungti klasių tiksliųjų mokslų, lietuvių, angų kalbų, istorijos pamokose – kol kas jos vyko atskirai. „Jungtinės klasės nėra išeitis ir nėra gerai. Ugdymo procesas jose sudėtingesnis: klasė negauna visų 45 pamokos minučių, o mokytojui per vieną pamoką reikia padaryti du darbus – kol vieniems aiškina, kiti vaikai jau turi būti gavę užduotis“, – dėstė D. Žvirblienė. Kita vertus, pasak jos, jungtinė klasė mažoje mokykloje mažesnė už nejungtinę mieste, tad dėmesio turėtų užtekti visiems vaikams. Klaipėdos rajono Agluonėnų pagrindinėje mokykloje šeši penktokai ir tiek pat šeštokų – viena jungtinė klasė. Tačiau ir jie kartu tik per kūno kultūros, muzikos ir technologijų pamokas, o matematikos, lietuvių ir anglų kalbų mokosi atskirai. Nors darbui atskirai su abiem jungtinės klasės mokiniais panaudojame ir papildomoms konsultacijoms skirtas valandas, ne už visas dirbtas valandas mokytojams mokama. Bet ne direktorė ar pavaduotoja liepė – susirinko visi mokytojai ir patys nusprendė taip dirbti, galima sakyti, jie aukojasi dėl vaikų“, – pasakojo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Stanevičienė. Dauguma „Lietuvos žinių“ šnekintų pedagogų pripažino, kad jei jų mokykloje visos klasės būtų jungtinės, ugdymą organizuoti būtų sudėtinga. Maža to, kai tik klasės imamos jungti, vaikų dar sumažėja, nes tėvai iš paskutiniųjų stengiasi juos perkelti į mokyklas, kur klasės nesujungtos. Tad paprastai lieka silpniau besimokantieji ir socialinių problemų turinčių šeimų vaikai. Tad nestebina, kad jungtinių klasių mokinių pasiekimai menkesni, jie nesiekia šalies vidurkio. Nors klasėse ir po nedaug vaikų, mokytojas lyg ir turėtų rasti laiko kiekvienam, tuo pat metu mokyti skirtingų programų, o vaikams sugebėti susikaupti tokioje dviguboje pamokoje tikrai nelengva.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Svietimas/sestokas-ir-septintokas-vienoje-klaseje...
© Lietuvos žinios

Iš esmės ginčo kaip ir nėra,

Iš esmės ginčo kaip ir nėra, visi supranta esmę, tik kai kas kitaip interpretuoja kitos pusės argumentus. Tikrai taip, reikia pripažinti, kad kalbinė sekcija yra neišvengiama, kai pasiekiamas tam tikras mokinių skaičius. Niekas iš principo nėra prieš lietuvių sekciją, bet tiesiog kai kas turi labai daug abejonių dėl to, ar ta sekcija funkcionuos tinkamai dėl: 1) mažo vaikų skaičiaus, 2) mažo lietuvių skaičiaus Liuksemburge. Neturiu statistikos, bet, man atrodo, kad lietuvių vaikų gimstamumas Liuksemburge mažėja. Darbuotojų kaita yra gana maža, vidutinis lietuvių amžius turėtų būti apie 40-45, tikėtis, kad per metus gims 20 vaikų, yra gana nerealu. Emigrantų ne eurobiurokratų Liuksemburge nėra daug, be to, jiems EE nėra labai patraukli, nes brangi. Mažai tikėtina, kad jie leis vaikus į EE. Aš vis tiek manau, kad surasti pavaduojantį lietuvį mokytoją gerą specialistą bus daug sunkiau nei pavaduojantį vokietį, pranzūzą ar anglą. Gal tų dalykų mokykla nežino. Mūsų bendruomenė yra maža, vietoje rasti specialistą mokytoją šansų mažai. Ar mes sakysim, kad nesvarbu, kas moko, svarbu, kad lietuvis, kad lietuviškai kalbėtų. Aš manau, kad matematika ar chemija tautybės neturi, svarbu, kad būtų savo darbui atsidavęs specialistas. Aš neįsivaizduoju, kaip mokykla spręs tokias problemas. Beje, lietuvių sekcija kol kas būtų mažiausios šalies sakcija. Suomių, švedų ar danų yra daug daugiau nei mūsų, jų bendruomenės Liuksemburge taip pat yra didesnės ir natūraliai vaikų daugiau.  Mes net ambasados čia neturim ir neturėsim. Į kieno rankas bus atiduota lietuvių sekcija? Man toks jausmas, kad mokykla tiesiog nori eliminuoti lietuvius iš SWALS klasių nepasigilinusi į situaciją ir visiškai nėra aišku, kodėl ji nori steigti sekciją taip greitai. Ar jie, pvz., turi duomenis apie lietuvių vaikų gimstamumą dabar, kad galėtų planuoti, kas bus už 5-7 metų? Kai mes žinosim, kad mokykla turi visus atsakymus į mums rūpimus klausimus, tada bus galima bandyti kurti kalbinę sekciją. Kol kas aš tai labiau laikau keista skubota avantiūra.    

Valdai, jei yra abejonių dėl

Valdai, jei yra abejonių dėl sekcijos funkcionavimo, galima tiesiog aiškiai suformuluoti klausimus ir juos pateikti mokyklos vadovybei. Šiaip, kiek žinau, kai mokytojas serga, jis nepavaduojamas arba, jei pavaduojamas, tai daro bet kuris kitas tos pačios arba kitos sekcijos bet kurio dalyko mokytojas. Jei mokytojo susirgimas/nebuvimas ilgalaikis, pavadavimo problema didelė ir kitose sekcijose. Kodėl manai, kad olandą, suomį ar vokietį turėtų būti lengviau surasti nei lietuvį? Tiesą sakant, veikiau atvirkščiai... (beje, kaip tik dėl tavo jau minėto atlyginimų skirtumo) Dėl mokytojų, nuostabių savo darbui atsidavusių specialistų... ar tikrai manai, kad visi "didžiųjų" sekcijų mokytojai tokie? Dėl aiškiai numatomo vaikų skaičiaus mažėjimo ateityje - tiesą sakant, ar tai tikrai mūsų problema? Ko gero būtent todėl, kad DABAR lietuvių vaikų yra daug, ta sekcija ir steigiama. Kai vaikų sumažės, gal neliks ir sekcijos. Bet tie, kas joje mokėsi, jau bus baigę mokyklą.Taip pat nesuprantu, kas pradėjo kalbėti apie klasių jungimą? Juk pagal mokyklos taisykles minimalus klasės vaikų skaičius yra 6 ar 7 vaikai. Mažesnėse sekcijose jis gal net mažesnis. Pvz., yra klasių, kur biologijos mokosi 3 vaikai. Ir niekas jų prie nieko nejungia... Kodėl lietuviams turėtų būti taikoma išimtis? Na, tiesa, kai koks šeštokas suomis yra vienintelis, pasirinkęs chemiją, tai jam individualių pamokų nesiūlo - tenka mokytis chemijos savo antrąja kalba. Beje, taip gali atsitikti ir vokiečiui ar prancūzui. Būna, kad pasirenkamųjų dalykų klasės nėra suformuojamos, jei vaikų per mažai... Bet ne privalomųjų dalykų. Mokykla visose savo sekcijose turi išlaikyti standartą, tai kalbėjimas apie lietuviškų kaimo mokyklų modelio, kur antrokai mokosi su penktokais ar pan., perkėlimą į Europos mokyklą yra nerealistiškas...

Anksčiau nebuvo diskusijos,

Anksčiau nebuvo diskusijos, nes ji būtų buvusi beprasmė prie Mme Vassilacou. Čia tik naujas direktorius (gal iš to savo naujumo ir uolumo) norėjo, kaip geriau.

Klausimas, ar bus sekcija ir kada ji bus, anksčiau iškildavo rečiau (bet tikrai ir aš, ir kiti esame per susirinkimus uždavę šį klausimą), o pastaruosius kelis metus - kasmet, gerai prisimenu, kad dar prieš atvykstant naujoms mokytojoms. Šį rudenį per susirinkimą taip pat buvo kalbama apie tai, nemažai tėvų ten buvo.

Kiek bus tų vaikų iš tikrųjų, nė vienas iš mūsų nežinome ir galime į valias traukyti antklodę į savo pusę (per mažai, ne per mažai).

Ši mokykla nepasižymi geru ir greitu problemų sprendimu, net jeigu tie sprendimai jai atnešami ant lėkštutės, nes jos taisyklės probleminiais atvejais nelabai veikia (yra antipavadavimo tvarka). Net jeigu ir būtų dešimt gerų mokytojų, nebūtų nė vienas paimtas pavaduoti.

Darbas su sujungtomis klasėmis - kodėl jūs tokie įsitikinę iš anksto, nežinau, nes labai priklauso nuo vaikų ir nuo mokytojo. Yra baisių nesujungtų klasių ir puikių sujungtų klasių. Man įdomiausias klausimas, kaip nustatyti vaikų limitą tokioje klasėje, kad jų nebūtų 25 (ir dar be mokytojo padėjėjo), nes būtent taip dabar ir yra M1/M2 (ir esame tuo patenkinti, kaip pareiškia nemažai tėvų). O gal M1/M2 visai nesvarbu?

 

na tai padarytų pradžiai

na tai padarytų pradžiai sekcija Maternėlėje? Taip būtų teisingiausia visų mūsų atžvilgiu, ypač jau besimokančiųjų vaikų... Du metus mažiukai keistųsi bacilomis ir žiniomis tarp savų, išaugintų patriotinės smegenis ir raumenis, rašytų abėcėlę ir skaičiuotų iki 100 lietuviškai be klaidų, o tada per tuos du metus mes dar prigimdytume, politinė situacija LR stabilizuotųsi, krizė neatėjusi taip ir praeitų, su sekcija visi begėdžiai susitaikytų ir padarytume visuotinę sekciją, jau susidarius didesniam nei būtina narių skaičiui

Kodėl teisingiausia "visų

Kodėl teisingiausia "visų mūsų" atžvilgiu? Mano vaikas kitąmet pradės lankyti pradinę. Mielai leisčiau jį į lietuvių sekciją, jei jį bus sukurta. Maternelės jis dabar nelanko. Jo atžvilgiu visai nebus teisinga, jei ta sekcija bus tik maternelėje.

Absoliučiai visiems neįtiksi,

Absoliučiai visiems neįtiksi, kaip ir nėra absoliutaus teisingumo. Dauguma juk prieš sekcijos įkūrimą, bent jau tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis. Kaip dabar išeina: jūsų vienas iš vaikų lankytų LT sekciją, o kiti Jūsų vaikai bus nelankę? Ir kurgi čia teisingumas? O kodėl neleidoteį maternelę? Nes nebuvo LT sekcijos?

Būtent todėl, kad jos nebuvo

Būtent todėl, kad jos nebuvo ir neleidau :) Ir kodėl jums atrodo, kad dauguma yra prieš LT sekciją? Gal tik dauguma tų, kurie rašo? Gal kaip tik todėl, kad trūksta informacijos? Gal apsibrėžti sąlygas padėtų tų sąlygų aiškinimasis, o ne svarstymai - kaip būtų, jei... ir kas kaltas :)

Siulau blaiviai pagalvoti

Siulau blaiviai pagalvoti kokia tikimybe, kad kai Lietuvoje eilini karta pasikeis valdzia, ar prasides ekonomine krize, lesos svietimui nebus pradetos taupyti nuo maziausiai politiskai skausmingu sriciu - pvz. lietuviskos sekcijos Liuksemburge naikinimo. Tada vaikus, prasimokiusius kazkiek metu lietuviskai, teks atgal i SWALS kelti. O tokie lesu mazinimo scenarijai, Lietuvoje kasdienybe.

Na, šiaip jau tarptautiniai

Na, šiaip jau tarptautiniai įsipareigojimai... Kažin, ar Lietuvos kasdienybė taip lengvai bus perkelta į Liuksemburgą.

Nesakyčiau, kad nesiūlau

Nesakyčiau, kad nesiūlau blaiviai galvoti, bet man atrodo, kad blaivus galvojimas nelabai padeda, kai konteksto nežinai :) Ką žinote apie Europos mokyklų finansavimo ir naštos pasidalijimo susitarimą ir jo įgyvendinimą? Kiek vaikų buvo 2006 m. LT sekcijoje Briuselyje, kai ji buvo įkurta ir kaip ji buvo įkurta ir t.t. To ir dar daug ko nežinantys žmonės čia plačiai diskutuoja truputį miglotai suprasdami apie ką, ginasi, ieško kažkokių sąmokslų, patarimus dalija. Nieko tame blogo, man tik smalsu, kodėl jie nesigilina, gal dabar prieššventiniu laikotarpiu to laiko trūksta.

Blaivus mąstymas galimas tik

Blaivus mąstymas galimas tik turint reikiamos informacijos (ir noro mąstyti). Gal pirmiausia kas nors galėtų aiškiai išdėstyti savos kalbinės sekcijos turėjimo Europos mokykloje privalumus (be jau minėtos puikios galimybės be didelių asmeninių (šeimos) pastangų ir papildomų išteklių sutvirtinti vaikų lietuvišką tapatybę ir savivertės jausmą); galimas problemas ir jų sprendimo būdus; kas yra neišvengiama, o ką galima pakeisti; kokių veiksmų, jei apskritai būtina, reikėtų imtis?.. Remiantis mokyklos dokumentais, kitų sekcijų, ypač mažųjų, patirtimi ir LT sekcijos Briuselyje patirtimi. Egle, gal imtumeisi?

Pagrindinis LT sekcijos

Pagrindinis LT sekcijos skirtumas, palyginti su kitomis sekcijomis, būtų tas, kad jame būtų mokoma lietuvių kalba. Tai pagrindinis privalumas (ar trūkumas). Kitų nėra. Įdomu, kokia išraiška norėtumėt sužinoti apie privalumus? Pinigine? Ar Pisos vertinimų skalių balais? Tai ne matematikos ir ne aritmetikos klausimas. Tai yra principo klausimas.

Mokymo lietuvių kalba, kaip

Mokymo lietuvių kalba, kaip galimybės stiprinti lietuvišką tapatybę, privalumas (tiems, kas tai laiko vertybe) jau daug kartų minėtas, Giedre. Ir jis savaime suprantamas. Vis dėlto, tėvai baiminasi praktinių sunkumų, kilsiančių specifini problemų, (be tų, kurių jau ir taip kyla Europos mokykloje) todėl ir siūlau tiems, kas įsigilinęs, perskaitęs mokyklos dokumentus, bendravęs su kitų EM sekcijų ar LT sekcijos Briuselyje mokinių tėvais ir mokytojais pasidalinti savo turima informacija, pastebėjimais... Tėvai jau vardijo trūkumus, dėl kurių nuogastauja (klasių jungimas ir su tuo susijusios problemos, negalėjiams rasti tinkamų mokytojų, nežinomybė dėl sekcijos tęstinumo ir pan. ) Ar jie tikrai pagrįsti?

Prie žemiau išvardytų dalykų

Prie žemiau išvardytų dalykų pridurčiau ir tai, kad vaikai mišriose klasėse gauna galimybių pabendraut įvairiau - su kitataučiais, galbūt ir lietuviai tėvai pabendravę su užsieniečiais išeina ne tokie surūgę, dažniau besišypsantys:) Be to, vaikai, uždaryti į vienakalbę aplinką, greičiausiai taps stigmatizuoti. Na, tiksliau tariant, jie jau maternėlėje užmezga ryšius su kitomis kalbomis šnekančiais vaikais, o tai didelis pliusas

Ar jūsų patirtis sako, kad

Ar jūsų patirtis sako, kad suomiai, švedai, lenkai, portugalai, ispanai, italai, danai, nyderlandai ir pan. yra stigmatizuoti, o jų tėvai surūgę ir rečiau šypsosi?

Tai tuo ir pagrįstas tas

Tai tuo ir pagrįstas tas sekcijos nenoras: pasibaisėjimu mintimi, kad mūsų vaikai, vaikučiai, kurie EN, FR ir DE jau taip gražiai be akcento kalba, kurie taip gražiai buvo prisišlieję prie didžiųjų, prie gerųjų, geresniųjų, besišypsančiųjų, geresnių Pisos skalių etc. etc., staiga bus sujungti su... burlokais lietuviais. Argi to mes jiems norime? Ar tai norime į Liuksemburgą atvilkti? Kaip liūdna dėl tokios tragiškai žemos lietuvių savivertės. Savo vaikų pridėtinę vertę tematome tame užsienietiškumo elemente. Kas be jo iš jų liks, a? Tokie patys burlokai lietuviai? Pakilkime virš viso to! Niekas nieko iš jų neatims, net jei ir sekcija bus sukurta. Jie ir toliau mokysis (jei norėsime) toj pačioj daugiakalbėj mokykloj. Draugaus su senais ir naujais draugais. Bendraus ir mokysis įvairiom kalbom. Bet mes, lietuviai, esam vertingi patys savaime. Kaip prancūzai, anglai, švedai, danai ir kas tik norit.

Pritariu Giedrei. Mane šioje

Pritariu Giedrei. Mane šioje diskusijoje labai šokiravo toks akivaizdus lietuvių (pragmatiškas?) susimenkinimas, savivertės nejautimas ir nepasitikėjimas savo pačių vaikais...

Choice is all we need.

Choice is all we need.

Hi, sorry for jumping in in English. Please carry on in LT. Of course there should be a LT section, yes, for all those who want it.

But we are all in different situations. Our daughter is a LT SWAL, but is a citizen of Slovenia, so I do not care about the political will of the Lithuanian government or other people's patriotic, linguistic or other aspirations. To each their own.

Laura seems to now be a prisoner of the LT section and I think we all agree that this should not be a situation for a kid in a school in a democratic country.

I want my daughter to go on in French as for the past 5+ years. I want the school to enable this choice for her.

Why would anyone want to force her to learn in another language is beyond me.

I think for most parent the discussion is not LT section or not, but simply just the option of choice.

Linksmų Kalėdų!
Maruška

Choice is what we actually

Choice is what we actually all have... Just use it ;)

Maruska, all what you really need is just an information about your possible alternatives. It is impossible to have a child as a LT SWALS in the school where LT linguistic section is created (you have a linguistic section and the LT students in it or you do not have a section and there are students without a LS)...

Luxembourg as a democratic and actually very francophonic country has plenty of possibilities for the children who wish to learn in French.

Jaukių švenčių!

Puslapiai

Pridėti naują komentarą